Kodėl kartais

  • - Pasimiršta pažįstamo vardas ar iš atminties išsitrina reikiamas žodis?
  • - Kliuvinėjat už kampų, daiktai krenta iš rankų?
  • - Nedarot to, kas naudinga
  • - Darote tai, kas tikrai žinote, kad jums kenkia?

Ir dar:

    To dažniausiai neįmanoma pastebėti savo elgesyje, bet tikrai teko matyti kitus, kai jie pasako priešingą žodį (balta, vietoje juoda, aukštyn, vietoje žemyn), padaro priešingą veiksmą, pavyzdžiui pasuka į dešinę, kai reikėjo sukti į kairę, panašiai kaip nuotraukoje, politikas duoda priesaiką pridėjęs ranką prie dešidės pusės.

Pastebėkite save, atkreipkite dėmesį į nuotaiką ir pamatysite, kad yra tiesioginė priklausomybė tarp emocinės būklės ir gebėjimo efektyviai mąstyti, priimti teisingus sprendimus ir gauti gerus rezultatus.

 

100% klaidų padarome, kai esame blogos nuotaikos ar paveikti streso:

  • - Prisimenat pokalbį, po kurio norėjot atsiimti žodžius?
  • - Situaciją, kai vedini nerimo, pykčio, kaltės, apmaudo ar pan., skubėjote reaguoti – rašyti laišką su tikslu išspręsti problemą. Jei laiško neišsiuntėte  ir perskaitėte kitą dieną, be abejonės radote ką pataisyti, papildyti ar net visiškai perrašyti.  
  •  

Kodėl geros mintys neatėjo vakar?

Tai akivaizdus senelių posakio „Rytas už vakarą protingesnis“ patvirtinimas.

Laiško tonas, turinys ir forma visada atitiks nuotaiką jo rašymo metu. Laiškas, rašytas esant blogai nuotaikai, jai pagerėjus visada atrodys nepakankamai tikslus ir argumentuotas, nes dabar jūsų protas pajėgus pasiekti kitą informaciją.

Nesinori daryti klaidų, tik ar visada galime ir norime sulaukti protingo ryto? Yra atvejų, kai sureguoti privalu nedelsiant. Kaip greitai išeiti iš ribotos aptemdyto proto ar sau kenkimo būsenos?

Įvaldžius paprastas, bet greitai veikiančias ir labai efektyvias Skaidraus proto technikas, „protingo ryto“ būseną galima atkurti bet kuriuo dienos metu.

Net ir be didelio patyrimo jums tai pasiseks 8 kartus iš 10

Nuotaika veikia mąstymo pajėgumą

  • - Nuo nuotaikos tiesiogiai priklauso, kokia informacija, kokie prisiminimai pasiekiami. Smegenys tarsi veikia tam tikrame sluoksnyje, kurio turinys apibrėžtas atitinkamu emociniu atspalviu.
  • - Įsivaizduokite, kad gyvename emocijų name - daugiaaukštyje su giliu rūsiu.
  • - Kiekvieną aukštą valdo vis kita emocija. Kuo ji geresnė – tuo buveinė aukščiau, kuo blogesnė – tuo giliau rūsyje.
  • - Kaip ir normaliame name, kuo esi aukščiau – tuo platesnė, tolesnė apžvalga, daugiau naudingos informacijos, pasirinkimų, šviesiau, smagiau. Kuo gylin į rūsį – tuo niūriau, tamsiau, nemaloniau.
  • - Kiekvieno aukšto informacija yra atitinkamo emocinio atspalvio.
  • - Pavyzdžiui, kai esate optimizmo aukšte, jums kils tik pozityvios mintys, prisiminsit palankias patirtis, reikiamus žmones. Jame yra neįmanoma sugalvoti ar prisiminti ką nors pikto ar liūdno. Idėjos duos palankius rezultatus.
  • - Nerimo aukšte apie bet kokią temą: šeimą, verslą, vaikus, politiką, ateitį,- kils tik neramios mintys, o sprendimai ateis tik tokie, kurių pasekmės kels dar daugiau nerimo.
  • - Per dieną, priklausomai nuo įvykių emocinio atspalvio, atsiduriame atitinkamame namo aukšte. Tai ir bus informacija, kuria tuo metu disponuosime.
  • - Bet kuriame aukšte kilusi idėja tuo metu atrodys gera. Ne tik jos turinys, bet ir rezultatai visada tiksliai atitiks nuotaiką, kurioje ji kilo.
  • - Būtent todėl dažnai pasakome, kad prasidėjo nesėkmių ruožas arba, kad vieni klientai visada geri, o su kitais nuolat kyla problemų. 
  •  

Emocijų namai

Stebėkite save ir netruksite pamatyti šias priklausomybes.

Nuotaika veikia organizmą

Kūnas – ne tik kaulai, raumenys, kūno organai ir kita, ką žinome iš biologijos. Svarbi jo dalis – meridianų sistema, siejanti ne tik visus kūno organus, bet ir kiekvieną jo kertelę. Meridianai – tarsi elektros laidai, kuriais kūnas aprūpinamas energija. Neigiamos emocijos veikia tarsi jungikliai, laikinai atjungiantys atitinkamą sistemos dalį. Kūne tai jaučiame kaip sunkumą, spaudimą, veržimą, gniaužimą, dūrimą ir pan. Pavyzdžiui, sunkumas ant krūtinės, užgniaužta gerklė, šaltukas skrandyje, spaudimas širdies plote, po krūtine, silpnumas keliuose ir t.t.

Dažnai patiriant to paties pobūdžio emocijas, vis tos pačios meridianų dalys „atjungiamos“ nuo tiekimo sistemos, tad tie patys organai yra nepakankamai maitinami. Taip jie priversti semti rezervus.

Kaip nelaistomas, netręšiamas augalas dar kurį laiką gyvens iš atsargų, taip ir sveikatos sutrikimų, kurį laiką dar nesimatys medicininiuose tyrimuose.

Kaskart, kai nusprendžiame, kad nuotaikos pakėlimui ar streso nuraminimui NĖRA LAIKO, ne tik sutrinka mąstymas bet ir organizmas veikia AVARINIU REŽIMU.

Pastebėkite save, šeimos narius, darbo kolektyvą.

  • - Net ir paprasto viruso atveju, dažniau ir sunkiau serga tie, kas tuo metu išgyvena sunkų emocinį periodą arba apskritai yra labiau linkę į pesimizmą.
  • - Vaikams „augimo skausmai“, regos sutrikimai, odos bėrimai prasideda panašiai tada, kai baigiasi stebuklų metas (nebėra kalėdų senelio, dantukų fėjos), suaugusieji tampa reiklesni, bendraamžiai grubesni.
  • - Pastebėkite, kad miegoti norisi mažiau, kai esate sėkmingam gyvenimo periode (pvz., tik ką įsimylėjus miego beveik nereikia).
  • - Bendrai, kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau neigiamos patirties, mažiau lankstumo, daugiau kritikos aplinkai, mažiau vilties ir įvairovės. Sunkesnių ir dažnesnių neigiamų emocijų pasekmė – tarp vyresnių yra žymiai daugiau sergančių lėtinėmis ligomis.

Beje, neįmanoma tiksliai pasakyti, kaip jaučiasi kitas žmogus. Apie kitus mes galim tik įsivaizduoti, nujausti, bet tai niekada nebus 100% teisinga, todėl geriausiai išnaudosite laiką stebėdami save.

Ilgai būti su neigiama emocija ar streso būklėje tiesiog kenkia. Kokia išeitis?

Skaidraus proto technikos. Žinios ir greitų, paprastų bet galingų savipagalbos priemonių visuma. Reikšmingą technikų dalį sudaro Minties lauko terapija. Plačiau apie ją.

Daugiau apie technikas